Kaip žmonės prisimena? 3/10

Trumpalaikė atmintis yra ribota. Mes primename ką tik išgirstą telefono numerį nuolat jį kartodami iki kol užsirašome, o jei kas nors sutrukdo, pamirštame jį. Yra keli būdai prisiminti naują informaciją: kartoti tai daug kartų arba susieti su jau pažįstamais objektais. Žmones naudoja schemas, kad prisimintų informaciją t.y. grupuoja ją.

Žmonės prisimena 5-9 dalykus vienu metu, todėl pvz.: meniu turėtų sudaryti 5-9 punktai. Grupavimas padeda geriau prisiminti, pvz.: jei telefono numeris suskirstytas 3×3 skaičius lengviau prisiminti, nei ilgą 9 skaičių kombinaciją.

Lengviau informaciją atpažinti, nei prisiminti. Jei kas nors jums parodytų sąrašą daiktų ir vėliau reikėtų juos prisiminti, galbūt prisimintumėte keletą daiktų, tačiau jei pamatytumėte tą patį sąrašą, smegenys lengvai atpažintų.

Smegenys naudoja labai daug resursų. Kiekvieną sekundę žmogus gauna 40 bilijonų sensorinių dirgiklių, tačiau sąmoningai pažįsta tik 40. Smegenys sąmoningai nereaguoja į daugybę dalykų ir pamiršta juos, kadangi protas nuolatos galvoja, prisimena, atpažįsta, koduoja informaciją. Jei prisimintume kiekvieną dalyką, negalėtume normaliai funkcionuoti. Nors atrodo, kad užmaršumas yra trūkumas, iš tikrųjų tai yra privalumas.

Traumuojantys ar dramatiški dalykai atsimenami kaip blykstė – tai tam tikras atminties tipas. Dažniausiai šie įvykiai atsimenami klaidingai.

Atmintis gali būti sutrikdyta: jei po prezentacijos jūsų klausia, apie ką buvo ji, žmogus prisimena paskutines skaidres ir tai kas buvo sakoma prezentacijos pabaigoje. Tai vadinama recency effect. Tačiau, jei viduryje pristatymo jums suskamba telefonas ir kelias akimirkas atitraukiate dėmesį nuo pristatymo, tai po pristatymo prisiminsite pristatymo pradžią ir pamiršite pabaigą (suffix effect). Informacija pristatymo viduryje yra labiausiai neprisimenama.

Miego metu smegenys nusprendžia ką prisiminti, o ką pamiršti.

Kiekvieną kartą prisimindami kažką – perkuriame informaciją. Atmintis nėra filmai kietajame diske. Įvykiai, atsitikę po tikrojo įvykio gali pakeisti tikrojo įvykio pasakojimą. Pvz.: prieš daug metų vykusioje šventėje jūs buvote su pussesere artimi, bet vėliau jūsų santykiai atšalo. Kiekvieną kartą prisimindami tą šventę, prisiminsite ją skirtingai – pusseserė toje šventėje bus atitolusi, nors iš tikrųjų taip nebuvo.

Labai svarbios ir aplinkybės, kurios padeda prisiminti ar iškreipia tikruosius faktus: tyrimo metu žmonėms buvo rodomas eismo įvykis, po peržiūros užduoti klausimai dviem žmonių grupėms: vienai grupei – ar matėte sudaužys automobilius, kitai grupei – ar matėte automobilių susidūrimą? Vėliau buvo užduodamas klausimas abiem grupėms žmonių – ar matėte sudaužytus stiklus? Nors nei vienas žmogus iš tikrųjų nematė sudužusių stiklų, tačiau tie, kuriems buvo užduotas klausimas – ar matėte sudaužys automobilius, atsakė taip. Todėl netgi klausimų formulavimas turi didelę įtaką tam ką mes prisimename ar neprisimename.