Kaip žmonės galvoja? 4/10
30 % laiko mintys klajoja. Minčių klajojimas ir svajojimas yra skirtingi dalykai. Kai žmonės svajoja, dažniausiai kažką įsivaizduoja, fantazuoja pvz.: ką darytų laimėję loterijoje. Tuo tarpu minčių klajojimas – minčių nuklydimas nuo atliekamos užduoties. Pvz.: tuo pačiu metu kai vairuoja žmogus žiūri į kelią, bet ir galvoja į kurią degalinę užsukti kuro. Minčių klajojimas yra artimas „multikasking‘ui“. Minčių klajojimo metu gali būti prarasta svarbi informacija, taip pat darbas tampa neproduktyvus. Tačiau minčių klajotojai yra labiau kūrybiški ir geriau sprendžia problemas.
Kognityvinis disonansas – dviejų minčių konfliktavimas. Jei žmogus nemėgsta šio jausmo, jo atsikratyti padeda arba įsitikinimo pakeitimas, arba vienos iš minčių paneigimas. Kai žmonės skubinami apginti idėją, kuria netiki, jie pakeičia savo įsitinimą ir pritaiko naujai idėjai. Kai žmonės neskubinami, žmonės neigia naują informaciją vietoje to, kad pakeistų savo įsitikinimą. Kuo labiau neužtikrintas yra žmogus, tuo labiau gina savo idėjas.
Minčių modeliai. Tai lyg išankstiniai žinojimai, įsitikinimai, nors nesame to matę. Tai mūsų patirčių visuma, kuri sukuria įsivaizdavimus kaip viskas turi atrodyti. Minčių modeliai gali nuolatos keistis. Viena iš priežasčių atlikti vartotojų ar klientų tyrimus, yra nustatyti jų minčių modelius. Labai dažnai praktikoje susiduriu su situacijomis, kai pateikus dizaino variantus, komentarai būna – įsivaizdavau kitaip. Nei vienas žmogus neturi tokio pačio minčių modelio.
Konceptualus modelis. Nuo minčių modelio skiriasi tuo, jog jis yra realus vaizdas kaip atrodys tam tikras daiktas, dalykas. Dizainerio užduotis paruošus konceptualų modelį – tinkamai jį pristatyti, kad pakeistų žmonių minčių modelius.
Geriausiai žmonės apdoroja informaciją istorijos forma. Istorijos turi galią, jos sudomina ir išlaiko dėmesį, susisteminti informaciją ir suprasti priežastis. Kartais atrodo, kad yra daugybė sričių, kur istorijų pritaikyti nėra įmanoma. Istorijas galima sukurti visur. Pvz.: medicinos technologijų įmonė kuria metinę ataskaitą ir viršelyje panaudoja paciento nuotrauką, kuris pasveiki nuo įmonės produkto. Ataskaitoje aprašoma trumpa paciento istorija. Ataskaitoje šalia finansinės informacijos buvo aprašomos ir kitų pacientų istorijos, taip pat apie darbuotojus, kurie išrado įvairias technologijas. Pasakojimai sudomina taip pat sukuria ryšį tarp finansinių dalykų ir įmonės misijos. Naudodami istorijas, padarome informaciją suprantamą, įdomią, įsimintiną.
Žmonės geriausiai mokosi iš pavyzdžių. Aprašinėjimas yra sudėtingas būdas parodyti kaip daiktas veikia ar kaip naudotis tam tikrais dalykais. Daug lengviau suprantamas kelias yra video, paveikslėlių naudojimas.
Žmonės natūraliai kategorizuoja įvairius dalykus. Jei yra daug informacijos ir nėra kategorijų, žmonės jaučiasi priblokšti ir stengiasi kategorizuoti pagal savo supratimą.
Žmonės praleidžia informaciją, kuri neatitinka jų įsitikinimų. Žmonės linkę domėtis tik tais dalykais, kuriuos jie jau žino ir praleidžia informaciją, kuri neatitinka jų įsitikinimų ar nuomonės. Tai kaip gi pristatyti naują produktą ar kitokį procesą, idėją žmogui, kuris netiki tuo? Pradėti reikėtų nuo informacijos patvirtinimo, kurią jie jau turi, žino ar kuo yra įsitikinę ir data pasakoti apie kitą požiūrio tašką, kuris yra priešingas, bet geresnis pasirinkimas.
Srauto būsenos metu žmonės būna įnikę į tam tikrą veiklą ir sukoncentravę visą dėmesį, pvz.: kopimas į kalnus ar bėgimas maratone. Šios būsenos metu žmonės turi žinoti, kad gali kontroliuoti savo veiksmus, valdo situaciją. Kiekvienas žmogus skirtingai ją jaučia, žmonėms patinka būti srauto būsenoje. Kai kuriems žmonėms, pvz.: sergantiems šizofrenija sunku būti srauto būsenoje, nes jie negali sutelkti dėmesio, kontroliuoti save.
Kultūriniai aspektai žmonių įsitikinimams.
Ką labiau pastebite karves ar foną?
Jūsų atsakymas gali priklausyti nuo to, kur užaugote Vakaruose (JAV, Europa) ar Rytuose (Azija).
Vakaruose užaugę žmonės skiria dėmesį dominuojančiam objektui, Rytuose – fonui, kontekstui. Vakarų visuomenė yra labiau individualistinė.