neurodizainas Archives - Prekės ženklo kūrimas
356
archive,tag,tag-neurodizainas,tag-356,ajax_fade,page_not_loaded,,select-child-theme-ver-1.0.0,select-theme-ver-4.6,menu-animation-underline,fs-menu-animation-underline,wpb-js-composer js-comp-ver-5.5.5,vc_responsive

Dizaino psichologija

Dizaino sužmoginimas. Kiekvienas dizainas yra kuriamas žmonių žmonėms. Prekes perka žmonės, paslaugas perka žmonės. Net jei prekiaujate B2B – visur už verslo yra žmonės, kurie priima sprendimus, pasitiki preke ar paslauga arba ne. Todėl esminis prekės ženklo uždavinys – tapti žmogišku, priimtinu, suprantamu. Dizainas, turintis veidą, turi ir sielą, juk iš veido mes suprantame emociją, veidas ir sielos veidrodis. Sužmogintas prekės ženklas patinka žmonėms. Pirmas žingsnis pradedant kurti prekės ženklą – įsivaizduoti jį kaip asmenybę: lygis, gyvenamoji vieta, hobiai, ir t.t. Sekantis žingsnis – šią asmenybę išreikšti per dizainą. Tikri žmonės kuria pasitikėjimą – verslas naudodamas darbuotojų, įmonės įkūrėjų, klientų nuotraukas, pasakodamas jų istorijas kviečia bendrauti, pasitikėti, būti artimu ir savu – dalimi prekės ženklo. Dizainas ir nuoseklus pasakojimas padeda užmegzti ryšį su klientu ir jį palaikyti. Už kiekvieno prekės ženklo dirba tikri žmonės – leiskite klientams pažvelgti į darbo užkulisius, tai kas vyksta įmonės viduje, įtraukite juos į darbo procesą, mokymą, pagalbą, bet ne į pardavimus. Žmonėms patinka būti komandos, grupės dalimi. Tapatybė žmones išskiria iš kitų su suvienija vienodas vertybes palaikančius. Prekės ženklas turi parodyti kas esate ir kam priklausys žmonės, perkantys jūsų prekę ar paslaugą. Tai nėra žmonių suskirstymas į dėžutes, tai yra kalbėjimas ta pačia kalba būdinga būtent tai klientų grupei, gyvenimas tomis pačiomis vertybėmis. Prekės ženklo sužmoginimas yra pirminis etapas, kuris reikalingas dar prieš pradedant kurti prekės ženklo strategiją, logotipą ir kitus dizaino elementus.

Žmonės yra užprogramuoti atpažinti modelius. Nuoseklumas daro jūsų prekės ženklą atpažįstamą: spalvos, balso tonas, vartotojo patirtis, logotipas, vaizdai. Žmonės pasitiki ir išlieka lojalūs. Spontaniškumas ir nenuoseklumas gali padėti žmonėms PAMIRŠTI jūsų prekės ženklą. Tai nereiškia, kad prekės ženklas negali pasikeisti. Kai prekės ženklas auga, eina į naujas rinkas, jis keičiasi, tokiu atveju keičiasi bendravimas, komunikacija su klientu. Pokyčiai juk ilgas procesas. Klientas turi apie tai žinoti, taip išvengiama atmetimo reakcijos. Kartais prekės ženklai nori sukurti unikalų dizainą, šokiruoti, išsišokti. Tačiau žmones apgauti sunkiai pavyks – užuot bandę įtikinti savo šokiruojančiais sprendimais, geriau dirbti su nusistovėjusiais ir „veikiančiais“ dizaino sprendimais, nes spalvų, formų ir kitų dizaino elementų asociacija žmonių smegenyse jau yra susiformavusi per tūkstančius metų.

Paprastas ir suprantamas dizainas, klientas supranta vertą ir naudą. Jei dizainas ar procesas sudėtingas, neaiškus – motyvacija išnyksta. Produkto ar paslaugos vertę lemia ne kaina, o vertė, klientas turi suprasti kokią vertę gauna pirkdamas prekę ar paslaugą: galbūt tai nemokamas pristatymas, nuolaida, bandomoji versija ar privilegijos nuolatiniams klientams.

Geštalo principai. Šalia esantys elementai – suvokiami kaip vienas elementas. Jei šalia simetriškų elementų bus pateiktas nesimetriškas, jis atkreips į save dėmesį. Svarbu apgalvoti – kas bus dėmesio centre, nes smegenys koncentruoja dėmesį į vieną elementą. Kiekvienas elementas turi patraukti dėmesį, perduoti tam tikrą žinutę ir nukreipti kito veiksmo link. Per daug dizaino elementų, netvarkos, vizualinio chaoso, gali privesti žmonės nepirkti prekės ar paslaugos. Geras dizainas yra toks, iš kurio nieko nebeatimsi, žmonės turi matyti esmę, o papildoma informacija turi būti tiesiog lengvai pasiekiama, neužgožianti.. Plačiau apie tai galite paskaityti: kaip žmonės mato?

Spalvos atspindi emociją, nuotaiką, padeda atpažinti prekės ženklą, išskirti jį iš kitų. Spalva turi atitikti prekės ženklo specifiką, klientų lūkesčius, kultūrinę kilmę, valdyti dėmesį ir emocijas, pabrėžti esminius elementus, nukreipti klientus, būti išskirtinės ir įsimintinos. Kartais tokie neatitikimai kaip pasikeitęs spalvų sodrumas, atspalvis, ryškumas – gali paveikti prekės ženklo atpažįstamumą ir suvokimą.

Formos taip pat svarbios kaip spalva, sukelia asociacijas, palengvina ar apsunkina suvokimą. Emocinis suvokimas vyksta per akimirką, vos pažvelgęs į prekės ženklo dizainą žmogus jau supranta ar galima juo pasitikėti, kokias emocijas jam sukelia prekės ženklo dizainas. Aštrūs kampai gali sukelti smalsumą ar baimę, netgi atstūmimą, bet dėmesį patraukia. Tuo tarpu kvadratas sukelia ramybės, pasitikėjimo, stabilumo, tvarkos jausmą. Apskritimas ir apvalios formos  – tobulumo siekis, harmonija, saugumas, judėjimas ratu, cikliškumas. Spiralė – judėjimas, evoliucija, cikliškumas. Trikampės formos – dinamika ir judėjimas, veiksmas. Zigzagas simbolizuoja judėjimą, veržlumą, augimą. Lanksčios formos – lengvumas ir prisitaikymas, aptakumas, lankstumas, kūryba, unikalumas.

Veiksmingo prekės ženklo siekis – tapti be beveidžiu daiktu, o pasijausti žmogumi: elgtis kaip žmogus, kalbėti suprantama kalba, atrodyti žmogiškai ir suprantamai, atpažįstamai. Turėdamas asmeninį ryšį su prekės ženklu, klientas jaučiasi lyg draugas, o ne klientas. Prekės ženklo psichologija yra daugiau nei tik spalvos ar formos parinkimas, tai yra dizaino derinimas su vertybėmis, dizainas turi tapti vertybių veidrodžių. Sukurtas dizainas turi atrodyti taip, lyg sukurta būtent jam.

 

Prekės ženklas daugiau nei logotipas. Darbdavio kultūra.

Prekės ženklo kūrėjas yra lyg dievas, sujungiantis matematiką ir magiją. Prekės ženklai keičia pasaulį, taigi būdamas prekės ženklų kūrėju – tampate magu, keičiančiu pasaulį.

Jei logotipą sukuriame ir išleidžiame į pasaulį gyventi, tai prekės ženklas reikalauja nuolatinio dėmesio ir palaikymo: pradedant nuo įmonės vidinės kultūros tobulinimo, baigiant nuolatiniu konkurencinės aplinkos stebėjimu. Daugelis logotipą laiko prekės ženklu, tačiau tai tik maža vizualinė dalis. Po logotipu slypi įmonės filosofija, pozicionavimas, kuris išskiria iš konkurentų, veiklos prasmė, bendravimas įmonės viduje, bendravimas su klientais. Beje pastarasis tampa vienu svarbiausiu prekės ženklo vaidmeniu konkurencinėje aplinkoje -daugiau nei 75 % vartotojų teigia, kad bloga aptarnavimo patirtis gali pakenkti jų suvokimą apie prekės ženklą.

„Back of house“ reiškia, kaip darbuotojai yra įtraukiami į sklaidą apie prekės ženklą. Prekės ženklai gali įkvėpti darbuotojus, o darbuotojai skleisti įmonės vertybes klientams.

Nike parduotuvėse darbuotojai vadinami sportininkais ir skatinami dėvėti sportinę aprangą, bei įkūnyti „just do it“ prasmę bendravimo su klientais metu. Nike žvelgia į pasaulį taip, tarsi kiekvienas būtų sportininkas. Nike vertybės tiek darbuotojo, tiek kliento, tiek potencialaus kandidato į tam tikrą darbo poziciją yra tokios, dėl kurių norisi tapti jų kelionės dalimi.

Prekės ženklas mums padeda greitai pasirinkti.         

Žinoma, prekės ženklai kartais elgiasi keistai ir prieštaringai. Žiūrėdami į teslą, matome tvarią transporto priemonę, tačiau už to slypi ypač sunki darbo kultūra. Darbuotojų istorijos šokiruoja: itin ilgos darbo valandos, nesaugios darbo sąlygos, baudos, skandalai, ieškiniai ir baimė būti atleistam. Darbuotojai dirba 12 darbo valandų, išsenka nuo dehidratacijos. Teslos vertė priklauso nuo potencialių, o ne esamų klientų, todėl darbo kultūra šiuo atveju yra ypač svarbi.

Net 62 % žmonių nesirinktų pirkti iš įmonės, kuri nesikaito su darbuotojais. Ir nors nedaugelis įmonių taikydamos blogą darbo kultūrą (tesla) puikiai išgyvena, tačiau gerumas pasaulyje nugali. Prekės ženklas, kuris yra sąmoningas, empatiškas, įsiklausantis ir reaguojantis į darbuotoją ar klientą – yra vertinamas.

Prekės ženklas gali įkvėpti darbuotojus būti geresniais, mokytis ir augti. Būkite magais.

 

Prekės ženklo pasakojimas

Kam reikalingas prekės ženklo pasakojimas?

Pasakojimas išskiria įmonę iš kitų, sukelia klientų pasitikėjimą, skatina lojalumą, didina pardavimus. Žmonės nori žinoti iš ko perka, žmonėms patinka istorijos, žmonės yra smalsūs. Prekės ženklo pasakojimas kuria įmonės kultūrą, įmonės darbuotojai perduoda pranešimus klientams, todėl įmonės darbuotojai yra svarbūs prekės ženklo pasakojimo dalyviai.

Autentiškas pasakojimas pritraukia panašiai mąstančius klientus, turinčius panašias vertybes, tai sukuria ryšį tarp įmonės ir kliento. Klientai emociškai prisiriša. Kurdami prekės ženklo pasakojimą – formuokite ir tesėkite pažadą, tai skatina klientų pasitikėjimą. Tai nereikalauja daug išlaidų.

Kas yra prekės ženklo pasakojimas ir kuo jis skiriasi nuo prekės ženklo istorijos?

Tai yra du skirtingi dalykai.

Prekės ženklo pasakojimas yra sistema, kuri apima identitetą, vertybes, misiją, poziciją rinkoje. Jo turinį sudaro tapatybė, prekės ženklo vertybės ir tikslai. Tai yra pagrindas komunikacijai. Prekės ženklo istorija yra konkreti dalis, ji yra ir prekės ženklo pasakojimo dalis, tai yra konkretus įvykis, iliustruojantis prekės ženklo atsiradimą ir misiją.

Nors sukurti prekės ženklo istoriją yra sudėtinga, tačiau tai yra lengviausias ir efektyviausias būdas pasiekti klientus, užmegzti su jais ryšį.

Logotipas, pakuotė, turinys – esminiai sėkmingo prekės ženklo elementai, tačiau asmeninis ryšys su klientu, išpildomas per prekės ženklo pasakojimą, sujungia įmonės vertybes, tikslus su klientu poreikiais ir problemomis. Prekės ženklo pasakojimas skirtas jūsų klientams, todėl šiuo atveju labai svarbu įsigilinti kas yra klientai ir kokie jų tikslai.

 

Kaip sukurti prekės ženklo pasakojimą?

Prekės ženklų atsiradimo istorijos yra įdomios, nes juk verslo kūrimas nėra kasdieninis dalykas. Šias istorijas apjungiant vizualiniu identitetu, sukuriant pasakojimą, galima klientą sudominti, įtraukti, paveikti. Prekės ženklo pasakojimas turi būti aiškus ir glaustas – jį lengva įsiminti. Sudėtingi apibūdinimai, žargonai netinka. Emocijos paliečia žmonių širdis, prekės ženklo pasakojimas turi būti nostalgiškas, empatiškas, įkvepiantis ar sukeliantis kitus jausmus. Autentiškas pasakojimas labiau paveikus, tikros istorijos, įveikti iššūkiai žmonėms yra įdomūs.  Pasakojimas turi kalbėti apie klientus, apie jų rūpesčius, siekius, vertybes, kuo išsiskiria iš konkurentų.

  1. Vertybės. Apibrėžkite savo prekės ženklo tapatybę, esmę, kodėl ir dėl jis gyvuoja. Vertybės yra pagrindas į ką remiasi prekės ženklo pasakojimas. Keletas pavyzdžių, kokios gali būti prekės ženklo vertės (tvarumas, bendruomeniškumas, išskirtinė kokybė ir pan.).
  2. Prekės ženklo pasakojimas yra skirtas jūsų klientams, kiekvienas sprendimas nuo žinutės iki dizaino elemento yra skirta jūsų klientui. Gilindamiesi į klientų problemas, poreikius, galite išgryninti emocijas, kurios lemia jų sprendimus. Kai prekės ženklo pasakojimas atspindi klientų mintis – tai skatina lojalumą ir klientų įsitraukimą.
  3. Atskleiskite prekės ženklo kilmę, istoriją.
  4. Jei prekės ženklas nesprendžia problemos, tai kodėl turėtų egzistuoti? Apibūdinkite, kuo jūsų prekės ženklas išsiskiria iš konkurentų ir kokią unikalią vertę kurią. Pvz.: Amazon išsprendžia patogaus apsipirkimo problemą, pateikdama supaprastintą apsipirkimą, platų prekių asortimentą, efektyvias pristatymo galimybes; Uber – išsprendžia patogaus susisiekimo problemą, siūlydama platformą, jungiančią vairuotoją su klientu.
  5. Unikalus pasiūlymas. Ką jūs darote kitaip, nei konkurentai? Galbūt siūlote naują technologiją ar išskirtinį klientų aptarnavimą? Apsvarstykite stipriąsias savybes.
  6. Kelionė. Vienas iš būdų aprašyti prekės ženklą, naudoti herojus, tai gali apimti jo kelią paliekant pažįstamą aplinką, atradimus ir iššūkius nepažįstamame pasaulyje, priešų nugalėjimą ir grįžimą namo pasikeitus. Sutapatinkite herojų su klientais, apsvarstykite su kokiomis problemomis susiduria klientai. Ar jūsų prekė/paslauga išsprendžia herojaus/kliento problemą?
  7. Įgyvendinimas. Vizualinis stilius – nuo logotipo iki smulkiausio dizaino elemento turi remtis prekės ženklo pasakojimų, turi jį atitikti, perteikti pasakojimo emocijas. Spalvos išryškina jausmus, šriftai perteikia stilių , vaizdai parodo vertybes. Balso tonas (draugiškas, stiprus, informuojantis ar kitas) – svarbu, kad išliktų pastovus, žmonės jį prisimins ir atpažins.

 

Prekės ženklo pasakojimas yra daug daugiau nei istorija, tai apima visą tapatybę nuo vertybių iki smulkiausių dizaino elementų. Norite sukurti išskirtinį pasakojimą savo verslui? Kreipkitės į www.istudio.lt

Geriausi nemokami šiuolaikinio vartotojo sąsajos dizaino šriftai

Tipografijos sistema yra viena iš pagrindinių vartotojo sąsajos dizaino dalių. Jei klientai negali skaityti jūsų svetainių dėl blogos tipografijos ar mažo šrifto dydžio, galite nedelsdami su jais atsisveikinti. Elementarus tipografijos supratimas reiškia, kad galite patys parinkti geriausius šiuolaikinio vartotojo sąsajos dizaino šriftus.

Tobulas šriftas gali sukelti geras emocijas, nukreipti dėmesį ir netgi sukurti tipografinę tapatybę. Blogas šriftas, priešingai – blogai atspindi prekės ženklą ir sukelia prastą vartotojo patirtį.

Šrifto pasirinkimas gali būti sudėtingas ir yra lengva grįžti prie „saugių šriftų“, pvz., Roboto, Times New Roman ar Lato. Tai yra žiniatinklyje saugūs šriftai, kurie yra išbandyti ir tinkami, tačiau dėl jų vartotojo sąsajos dizainas gali atrodyti pasenęs.

 

Linijos aukštis

Norint užtikrinti įskaitomumą, svarbu nustatyti teisingą teksto stilių eilutės aukštį. Tinkamo linijos aukščio nustatymas gali skirtis priklausomai nuo skirtingų šriftų ir dydžių, todėl svarbu koreguoti ir eksperimentuoti, kol atrodys ir „jausis“ tinkamai.

Paprastai (ir geras atspirties taškas) pagrindinis tekstas turi būti nuo 1,5 iki 2 kartų didesnis už tekstą, atsižvelgiant į turinio plotį ir ilgį. Pavyzdžiui, jei jūsų tekstas yra 16 pikselių, nustatykite eilutės aukštį į 1,5 arba 24 px.

Kad viskas būtų dar sudėtingiau – yra atvirkštinis ryšys tarp šrifto dydžio ir tinkamo eilutės aukščio – kuo didesnis tekstas, tuo mažesnis turėtų būti eilutės aukštis.  Pavyzdžiui, jei rodomas tekstas yra 60 pikselių, nustatykite eilutės aukštį į ~1,2 arba 72 px ir pažiūrėkite, kaip tai atrodo.

 

Tinkamų šriftų parinkimas savo projektui

 Kiekvienais metais išleidžiama tūkstančiai naujų šriftų, todėl gali būti sunku pasirinkti tinkamą jūsų projektui.

Svarbu: turėtumėte nekreipti dėmesio į 99% naujų šriftų. Tai gali atrodyti keistai, tačiau 99 % šiuolaikinių šriftų yra žemos kokybės ir dažniausiai yra tik pakoreguotos populiarių šriftų šeimų versijos, siekiant šiek tiek užsidirbti.

Štai keletas gudrybių, kurias galite naudoti norėdami iš karto pasirinkti aukštos kokybės šriftus.

 

Ieškokite šriftų su bent penkiais storiais

Renkantis šriftą, puikus kokybės rodiklis yra šrifto storių skaičius. Geras šriftas turi būti bent keturių –lengvas, įprastas, vidutinis, pusiau paryškintas ir paryškintas (su kursyvu).

Tai ne visada tiesa, tačiau paprastai šriftai, kurių storis yra labai įvairus, yra kuriami atidžiau ir daugiau dėmesio skiriant detalėms. Taip pat reikėtų patikrinti, ar šriftas apima visus jums reikalingus specialiuosius simbolius (pvz., skyrybos ženklus) ir daugiakalbį palaikymą (skirtingomis kalbomis), jei jų reikia.

 

Geriau naudoti mažiau šriftų

Ieškant geriausių vartotojo sąsajos dizaino šriftų, gali kilti pagunda susieti šriftus. Galbūt negalite apsispręsti tarp kelių puikių šriftų arba svarstote serif ir sans-serif derinį?

Kad ir ką nuspręstumėte, verta apriboti dizainą ir naudoti tik vieną šriftą. Keli skirtingi dizaino šriftai gali greitai atrodyti netvarkingai.

Jei tikrai reikia, naudokite ne daugiau kaip du. Dažnai pastebėsite, kad šiuolaikiniuose šriftuose yra pakankamai kintamo storio, kad jie vienu metu veiktų kaip keli šriftai.

Kad ir kuriuos šriftus pasirinktumėte, vienu metu naudokite tik vieną ar du. Kartais vieno šrifto naudojimas įvairaus storio gali būti toks pat efektyvus, kaip ir kelių šriftų naudojimas.

 

27 geriausi nemokami šriftai šiuolaikiniam vartotojo sąsajos dizainui, kurie yra puikus pasirinkimas beveik bet kokiam vartotojo sąsajos projektavimo projektui:

Inter 

DM Sans 

Satoshi 

Mona Sans 

Hubot Sans

Public Sans 

Switzer 

Space Grotesk

Figtree

Aileron 

Nacelle 

Neue Haas Grotesk 

Aktiv Grotesk

HK Grotesk

Futura PT

Work Sans 

Open Sans 

General Sans 

Poppins 

Outif

Hind 

Supreme

Lexend

Fira Sans

Be Vietnam Pro 

Manrope 

Source Sans Pro

Štai keletas kitų puikių šaltinių, kaip  rasti tinkamą šriftą:

„Typewolf“ yra nuostabus (ir nepriklausomas) tipografijos šaltinis, kurį sukūrė Jeremiah Shoaf .

Fonts in use yra dar vienas nepriklausomas tipografinio dizaino archyvas, kuriame galima ieškoti pagal šriftą, formatą ir temą. Tai puikus šaltinis, jei ieškote kažko naujo. Naudojami šriftai yra ypač puikūs, nes jame yra šriftų, naudojamų įvairiuose kūrybiniuose projektuose, įskaitant pakuočių dizainą, logotipus, plakatus ir kitą prekės ženklo medžiagą.

„Google Fonts“ yra populiariausias nemokamų šriftų šaltinis. Čia yra keletas tikrai puikių atvirojo kodo šriftų ir žiniatinklyje saugių šriftų, skirtų beveik bet kokiam jūsų projektui, taip pat keletas įdomių unikalių šriftų ir didžiulė serifinių šriftų kolekcija.

„Adobe Fonts“ (anksčiau vadinosi „Typekit“) jie nėra visiškai nemokami – norint naudoti šiuos šriftus, jums reikės „Adobe CC“ prenumeratos.

„MyFonts“ yra didžiausia šriftų kolekcija internete, turinti daugiau nei 130 000 šriftų,  tačiau gali būti sunku rasti aukščiausios kokybės šriftų.

Kaip žmonės nusprendžia? 10/10

Nors žmonės galvoja, kad sprendimus priima logiškus, tačiau sprendimai priimami nesąmoningai: žmonės nusprendžia ką pirkti, remdamiesi tuo, ką pirko kiti žmonės, remdamiesi savo asmenine istorija (visada perku naujausių technologijų įrenginius), baimė prarasti (jei dabar nenusipirksiu, vėliau gali pabrangti), socialiniai įsipareigojimai ir kt. Nesąmoningi sprendimai nereiškia, kad jie yra neracionalūs ar blogi.

Žmonės nori daugiau informacijos ir pasirinkimų, nei jie gali apdoroti. Tyrimo metu parduotuvėje buvo paruošti ragavimui 6 rūšių džemai, kitą pusę laiko buvo paruošti 24 rūšių džemai. 60 procentų žmonių sustojo prie džemų, kai buvo eksponuojamos 24 rūšys ir 40 procentų žmonių, kai buvo paruošti 6 rūšių džemai. Bet ar jie paragavo? Žmonės paragavo vos kelis džemus, nesvarbu ar jų buvo 6 ar 24 rūšys. Žmonės gali nuspręsti rinkdamiesi tarp 3-4 dalykų tuo pačiu metu. Įdomu tai, kad 31 procentas sustojusių žmonių prie 6 rūšių džemų, jų ir įsigijo ir tik 3 procentai žmonių, kurie sustojo prie 24 rūšių džemų jų įsigijo. Taigi galioja taisyklė – mažiau yra daugiau.

Žmonės pasirinkimus prilygina kontrolei. Kartais daugybė pasirinkimų apsunkina sprendimus, bet jie vis tiek nori turėti daugybę pasirinkimų, nes jaučia kontroliuojantys sprendimus.

Žmonėms labiau rūpi laikas, nei pinigai. Kelios reklaminės žinutės: 1. „skirk šiek tiek laiko ir mėgaukis limonadu“ (laiko sąlyga). 2. „išleisk šiek tiek laiko ir mėgaukis limonadu“ (pinigų sąlyga) 3. „mėgaukis limonadu“ (kontrolės sąlyga). Žmonės, ėję pasivaikščioti ar važiavę dviračiu dažniausiai sustoja nusipirkti limonado pamatę laiko sąlygos reklaminę žinutę. Jie išleido dvigubai daugiau pinigų, nei pamatę pinigų sąlygos žinutę. Laiko paminėjimas uždirbo daugiausia pinigų, pinigų paminėjimas – mažiausiai. Žmonių sprendimus pirkti labiausiai įtakoja laiko, patirties, asmeninių ryšių paiminėjimas, bet ne pinigai.

Nuotaika įtakoja sprendimo priėmimą. Trumpu video galite paveikti nuotaiką. Geros nuotaikos žmonės geriau įvertins jūsų produktą.

Žmones paveikia grupės(minios) nuomonė. Kolektyviai žmonės priima prastesnius sprendimus. Todėl svarbu suteikti žmonėms apsvarstyti svarbią informaciją, prieš sužinant ką galvoja kiti.

Žmonės renkasi įpročiais ar verte pagrįstus sprendimus, bet ne abu vienu metu.

Kai žmonės nėra užtikrinti sprendimu, jie leidžia kitiems priimti sprendimą. Tyrimo metu patalpoje vyko kūrybiškumo apklausa. Patalpoje buvo keli arba daug žmonių, apsimetę dalyviais. Pro ventiliacijos angą pradedami leisti dūmai. Ka darys dalyvis, ar išeis iš patalpos ar liks, ar praneš kam nors priklausydavo nuo kitų dalyvių veiksmų. Kuo patalpoje buvo daugiau žmonių ir jie nereagavo į dūmus, tuo labiau dalyvis greičiausiai nieko nedarys. Jei patalpoje buvo vienas dalyvis – jis iš karto išeidavo iš patalpos ir pranešdavo kitiems apie dūmus.

Kai žmonės nežino ką daryti, pirkti ar ne, jie žiūri atsiliepimus, kitų žmonių nuomones, apžvalgas. Kuo daugiau informacijos pateikiama  įvertinime, tuo įtakingesnis jis tampa, ypač kai skaitytojas jaučia, kad šis asmuo yra „kaip aš“.

Žmonės galvoja, kad kiti yra labiau paveikiami išorinės nuomonės, nei jie patys. Žmonės nori galvoti, kad jie nėra patiklūs, t. y. nekontroliuojantys sprendimų.

Žmonės labiau vertina produktą, kai fiziškai gali jį pamatyti. Tyrimo metu žmonės galėjo siūlyti savo pinigų sumą už traškučius. Vieni matė tik aprašymus, kiti nuotraukas, dar kiti dalyviai matė prekę gyvai. Matydami produktą tiesiai prieš save žmonės mokėjo 60 procentų daugiau, nei matydami tik nuotraukas ar aprašymus. Atliktas tyrimas su žaislais taip pat parodė panašius rezultatus. Dar vienas tyrimas atliktas su maisto produktais, kuriuos buvo galima matyti nuotraukoje arba paragauti, arba matyti gyvai bet neragauti. Vėlgi žmonės pasirinko produktus, kuriuos galėjo matyti gyvai, bet ne ragauti! Dar vieno tyrimo metu bus galima matyti produkto nuotrauką, arba matyti produktą už stiklo ir matyti produktą gyvai. Produktas matomas už stiklo pagerina pasirinkimų rezultatus, tačiau aukščiausioje pozicijoje išlieka gyvai matomas produktas. Kai produktas prieinamas, matomas – jis sukelia atsaką pikti, tuo tarpu vaizdai ar aprašymai gali tapti papildomu dirgikliu. Gaminys, esantis už užtvaros ar stiklo gali sumažinti kainą, kurią galėtų mokėti klientas.

Žmonės daro klaidas. 9/10

Neįmanoma sukurti sistemos, kad žmonės nedarytų klaidų.

Klaidos pranešimus rašykite paprasta kalba, aprašykite ką žmonės padarė, kodėl įvyko klaida ir ką padaryti, kad ji būtų ištaisyta. Kaip teisingai aprašyti klaidą:

Parašyti kas buvo padaryta

Paaiškinti problemą

Paaiškinti kaip ištaisyti problemą

Parodyti pavyzdį, jei įmanoma.

Mažas stresas padeda geriau atlikti užduotis, per didelis stresas įtakoja klaidų darytą. Didėjant stresui atsiranda neigiamų padarinių – dėmesys tampa nekoncentruotas, sunku prisiminti, problemų sprendimas blogėja.

Kai kurie daiktai, kuriuos sukuriate jums atrodo nekeliantys streso, tačiau kitiems žmonėms kelia stresą. Surinkti žaislą – kelia stresą, bandymas užpildyti formą – kelia stresą. Moterys ir vyrai skirtingai reaguoja į stresą: jei vyrai, atlikdami įtemptą užduotį gėrė kavą su kofeinu, tai pablogino užduoties rezultatus. Tuo tarpu moterys užduotį atliko greičiau ir geriau.

Kai žmonės stresuoja, jie nemato ekrane naujų dalykų ir atlieka vėl ir vėl tuos pačius veiksmus, net jei tai neveikia.

Ne visos klaidos yra blogos. Klaidos su teigiamomis pasekmėmis neduoda norimo rezultato, bet suteikia informaciją, kuri padeda pasiekti tikslą. Klaidos su neigiamomis pasekmėmis grąžina į pradinį tašką arba sukelia veiksmą, kurio negalima atšaukti.

Vyresni suaugusieji (40-50 metų) ir jaunesni suaugusieji (20 metų) daro skirtingas klaidas:

Vyresni suaugusieji imasi daugiau veiksmų atlikti užduotį, dėl to padaro daugiau klaidų.

Vyresni suaugusieji turi daugiau motorikos problemų.

Vyresni suaugusieji nepasinaudoja praeities žiniomis tiek, kiek jaunesni.

Vyresni suaugusieji labiau netikri dėl savo sprendimo, jie jaučia didesnį spaudimą.

Tačiau vyresni žmonės nėra vienodi. Jei vyresni, tai dar nereiškia, kad trūksta patirties dirbant su technologijomis. 20 – mečiai taip pat gali būti mažai patyrę dirbant su tam tikra programa, įrenginiu ar technologija.

Kaip žmonės jaučia? 8/10

Ekstravertai laimingesni, nei intravertai.

Optimistai laimingesni, nei pesimistai.

Susituokę žmonės laimingesni, nei nesusituokę, bet turintys vaikų yra panašiai laimingi, kaip ir poros, neturinčios vaikų.

Žmonės, kurie eina į bažnyčią, laimingesni už neinančius.

Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą laimingesni už neturinčius. Tačiau dar aukštesnis išsilavinimo laipsnis nereiškia, kad būsite laimingesni.

Moterys ir vyrai panašiai laimingi, bet moterys jaučia platesnę skalę jausmų.

Užsiėmę žmonės laimingesni už nieko neveikiančius.

Turtingi žmonės laimingesni už neturtingus.

70 procentų laimės priklauso nuo santykių su kitais žmonėmis.

Geriausias laimės rodiklis yra pasitikėjimas (pvz. ar žmonės pasitiki savo šalimi, vyriausybe).

Kai kurios emocijos yra universalios. Nuotaika trunka ilgiau, nei emocija, kartais dieną ar kelias dienas. Nors emocijos priklauso nuo kultūrinių, geografinių aspektų, yra 7 universalios emocijos: džiaugsmas, liūdesys, panieka, baimė, pasibjaurėjimas, nuostaba, pyktis. Vakarų kultūros žmonės išreiškia emocijas labiau, nei rytiečiai.

Žmonės mėgsta jaustis bendruomenės dalimi. Tačiau tai reiškia ir tai, kad žmonės linkę mažiau konfliktuoti, nesakyti visko, kas gali pakenkti bendruomenei. Dėl to, kai sprendžiami svarbūs klausimai, jie gali būti neišspręsti. Kuo darnesnė žmonių bendruomenė, grupė, tuo labiau reikėtų saugotis „grupinio mąstymo“.

Saugokitės nenumatytų veido išraiškų, pvz.: jei žmonės jūsų tinklapyje skaito tekstą labai smulkiu šriftu ir susiraukia, tai gali turėti įtakos tolimesniems veiksmams, nes jie nesijaus laimingi. Emocinė patirtis yra labai svarbi.
Žmonės yra laimingesni, kai yra užimti. Nors skyriuje prieš tai rašiau apie tai, kad žmonės iš prigimties yra tinginiai, tačiau nieko neveikimas liūdina žmonės. Tyrimo metu žmonėms, laukiantiems 15 minučių kitos eksperimento dalies buvo pasiūlyta išardyti apyrankę ir surinkti ją taip pat, kitiems buvo pasiūlyta surinkti naujo dizaino apyrankę. Žmonėms, kuriems buvo pasiūlyta perrinkti apyrankę taip pat, mieliau sėdėjo be darbo. Kiti, kuriems buvo pasiūlyta surinkti savo dizaino apyrankę, dirbo užuot sėdėję be darbo. Tie kurie dirbo, jautėsi laimingesni, nei tie, kurie sėdėjo be darbo.

Žmonės žiūri ir jaučia – tai yra pirmasis pasitikėjimo indikatorius. Tinklapių patikimumas labiausiai priklauso nuo dizaino sprendimų. 83 procentai žmonių nepasitiki sveikatos įstaiga, jei jiems nepatinka tinklapio dizaino sprendimai, navigacija, spalvos, teksto dydžiai – tyrimo dalyviai manė, kad įstaiga nepatikima. 74 procentai nurodė svetainės turinį, jie pirmenybę teikia svetainėms, priklausančioms gerai žinomoms organizacijoms. Taip pat šie žmonės pasitiki svetainėmis, kai medicinos ekspertai parašo patarimus. Žmonės greitai priima sprendimus apie tai kas patikima ir kas nepatikima. Todėl dizaino sprendimai yra pirmas pasitikėjimo etapas.

Dažnai žmonės pervertina savo reakcijas tiek į malonius, tiek į nemalonius įvykius. Žmonės blogi prognozuotojai. Žmonės geriau jaučiasi prieš ir po įvykio, nei vykstant įvykiui. Jei tiriate vartotojų patirtį, daugiau teigiamų atsiliepimų sulauksite po kelių dienų, o ne iš karto nusipirkus produktą ar apsilankius tinklapyje. Tačiau tikslesnius duomenis gausite, jei tyrimą atliksite iš karto, nei po savaitės ar kelių dienų.

Žmonės siekia to ką pažįsta, kai jie yra išsigandę ar bijo. Kai žmonės yra laimingi, jie nori išmėginti ar įsigyti ką nors naują, netikėtą. Potraukis įsigyti pažįstamą prekės ženklą susijęs su praradimo baime. Kai žmonės liūdni ir išsigandę, jie linkę apsisaugoti, todėl įsigyja pažįstamą prekės ženklą.

Žmonės yra socialiniai gyvūnai. 7/10

Žmonės stiprius ryšius gali užmegzti su 150 žmonių vidutiniškai, silpnus ryšius su gerokai daugiau žmonių. Žmonės imituoja kitų žmonių kūno kalbą patys to nejausdami. Žmonės, kurie užsiima sinchronine veikla (dainavimas, šokiai, sinchroniškas vaikščiojimas ir pan.) labiau bendradarbiaujantys, labiau aukoja savo laiką bendruomenės naudai. Sinchroninė veikla sustiprina ryšį tarp narių.

Žmonės bendraudami vieni su kitais laikosi tam tikrų taisyklių, gairių. Pvz.: jei draugas paklausia kaip sekasi, ji tikisi kažkokio atsakymo. Bet jei jūs neatsakote nieko, ar atsakote nemandagiai, pokalbis nutrūks. Lygiai taip pat kaip su žmonių sąveikomis, tinklapyje ar mobiliojoje programėlėje žmogus irgi tikisi kaip viskas veiks, kokį atsakymą gaus. Jei tinklapis neveikia ar užkraunamas labai lėtai, tai lygiai taip pat, kaip iš draugo negauti jokio atsakymo kaip sekasi, bendravimas nutrūksta. Jei tinklapis prašo jūsų asmeninės informacijos – lygiai taip pat kaip ir kitas žmogus klaustų per daug asmeniškų dalykų. Jei programa neišsaugo jūsų duomenų ir kiekvieną kartą reikia suvedinėti iš naujo – lygiai tas pats kas draugui reikėtų prisistatinėti kiekvieną kartą iš naujo ir pasakoti apie save.

Dauguma žmonių meluoja dažnai, o maža dalis meluoja nuolat. Dažniausiai žmonės meluoja kalbėdami telefonu, rečiau rašydami elektroninius laiškus, dar rašiau rašydami laiškus ranka. Klientų atsiliepimai yra tiksliausi, kai renkami asmeniškai.
Kai žmonės klausosi ko nors kalbant, smegenys sinchronizuotai su kalbėtojo. Informacijos pristatymas audio, video pagalba padeda žmonėms geriau suprasti ką norima pasakyti. Vien tik skaitydami žmonės nesuvokia informacijos taip išsamiai, kaip klausydamiesi. Jei žmonės video ar nuotraukoje mato netikrą šypseną, jie mažiau pasitikės perduodama žinute. Žmonės netikrą šypseną atpažįsta žiūrėdami į daugybę veido dalių, ne tik akių kampučius. Jei šypsena tikra, ji įtraukia ir sukuria pasitikėjimą žinute, kurią perduodate.

Kas motyvuoja žmones? 6/10

Žmones yra labiau motyvuoti, kas artėja tikslo link. Žmonės fokusuoja dėmesį į tai ką liko padaryti, o ne tai ką jau įvykdė. Žmonėms patinka dalyvauti atlygio programose, kai už pasiekimus yra įvertinami, tačiau vos pasiekę tikslą žmonės nustoja stengtis.

Dopaminas svarbus evoliucijos požiūriu. Smalsumo vedini žmonės ieškojo ir išrado daugybę dalykų. Dopamino dėka mes nesėdime iki šiol urvuose. Smegenys labiau aktyvios, kai tikimės atlygio, bet ne tada, kai gauname jį. Žmones labiau motyvuoja vidinis nei išorinis atlygis. Pvz.: viena grupė piešiančių vaikų buvo informuoti, kad po užduoties atlikimo gaus sertifikatus, kita grupė nebuvo informuoti apie sertifikatus. Pastaroji grupė vaikų piešimui skyrė daugiau laiko ir darbus atliko kruopščiau.

Meistiškumas yra galingas motyvatorius. Meistriškumo galima siekti, bet jis niekada nepasiekiamas, tai vienas iš veiksnių, kodėl meistiškumas yra galingas motyvatorius.

Žmones motyvuoja socialinės normos. Pvz. jei žmonės išgirsta žinutes: 1. Mažesnis naudojimas elektros prietaisų saugo aplinką. 2. Naudodami mažiau elektros prietaisų tampate socialiai atsakingais. 3. Mažesnis elektros prietaisų naudojimas taupo jūsų pinigus. 4. Jūsų kaimynai naudoja mažiau elektros prietaisų. 5. Naudodami elektros prietaisus sunaudojate daug elektros energijos. Vienintelė žinutė, kuri paveikė žmones buvo 4. Žmonės pakeitė savo elgesį, sužinoję, aplinkinių elgesį. Žmones įkvepia aplinkinių žmonių elgesys.

Žmonės yra iš prigimties tinginiai. Evoliucija išmokė žmones taupyti energiją, jei nori išgyventi ilgiau. Žmonės dirba pagal principą, kuris vadinamas pasitenkinimu, t.y. patys sau nustato optimalias ribas kiek jiems reikia išteklių gyventi/išgyventi. Žmonės ieško trumpesnių kelių, tačiau ne visada juos  naudoja. Jei rasti nuorodą kaip darbą atlikti greičiau yra sudėtinga, žmonės lieka prie įsisenėjusių įpročių ir darbus atlieka ilgesniu, sudėtingesnių keliu.

Žmonės labiau linkę aukoti stichinės nelaimėms, o ne žmonių sukeltoms nelaimėms.

Žmonės linkę labiau varžytis, kai konkurencija maža. Jei organizuojate konkursus geriau parodyti 10, o ne 100 pirmaujančių sąrašą, taip žmonės norės labiau varžytis.

Žmones motyvuoja autonomija. Žmonėms patinka žinoti, kad viską jie daro patys su minimalia kitų pagalba, jiems patinka dalykus daryti taip, kaip jie nori ir kada nori, žmonėms patinka būti nepriklausomiems. Savarankiškumas verčia žmones jaustis kontroliuojančiais, tai motyvuoja žmones.

Kaip žmonės fokusuoja dėmesį? 5/10

Žmonės gali fokusuoti dėmesį į vieną dalyką, ignoruodami viską aplinkui kai jie to nori arba kai atlieka sudėtingą užduotį. Pvz.: net jei pristatymas yra labai įdomus, žmogus gali fokusuoti dėmesį 7-10 minučių daugiausiai. Jei pristatymas ar video trunka daugiau nei 7-10 minučių, darykite pertrauką arba pateikite naują informaciją.

Žmonės pripranta prie informacijos ir nebekreipia dėmesio į ją. Tačiau žmonės pravažiuodami pro kelyje įvykusią autoavariją, visada važiuoja lėtai, nes smegenys visada atkreipia dėmesį į pavojų. Lūkesčiai paveikia dėmesį. Jei žmonės tikisi, kad kažkas atsitiks, dažnai nepastebi kitų svarbių dalykų.

Geri įgūdžiai nereikalauja sąmoningo dėmesio, pvz.: grojimas, kai žmogus moka groti instrumentu, nebežiūri į klavišus ar stygas. Kai žmonės kartoja veiksmus daugybę kartų, jie tampa automatiški.

Dažnai žmonės galvoja, kad gali vienu metu atlikti daugybę užduočių. Tačiau žmogus gali atlikti tik vieną užduotį vienu metu, gali kalbėti arba skaityti, gali skaityti arba rašyti, klausyti arba rašyti. Žmonės gali greitai „perjungti“ mintis nuo vienos veiklos prie kitos, tačiau negali atlikti kelių užduočių vienu metu. Taip žmonės gali vaikščioti ir kalbėti vienu metu, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie kalba telefonu ir vaikšto, nepastebi aplinkos aplink juos: tyrimo metu aplink žmonės, kalbančius telefonu važinėjo klounas dviračiu, žmonės labai retai jį prisiminė. Jei reikalaujate, kad žmogus atliktų daug užduočių vienu metu, tikėtina jie padarys daug klaidų.