vartotojo patirties dizainas Archives - Prekės ženklo kūrimas

384

archive,tag,tag-vartotojo-patirties-dizainas,tag-384,ajax_fade,page_not_loaded,,select-child-theme-ver-1.0.0,select-theme-ver-4.6,menu-animation-underline,fs-menu-animation-underline,wpb-js-composer js-comp-ver-5.5.5,vc_responsive

Kaip žmonės nusprendžia? 10/10

In Be kategorijos

Nors žmonės galvoja, kad sprendimus priima logiškus, tačiau sprendimai priimami nesąmoningai: žmonės nusprendžia ką pirkti, remdamiesi tuo, ką pirko kiti žmonės, remdamiesi savo asmenine istorija (visada perku naujausių technologijų įrenginius), baimė prarasti (jei dabar nenusipirksiu, vėliau gali pabrangti), socialiniai įsipareigojimai ir kt. Nesąmoningi sprendimai nereiškia, kad jie yra neracionalūs ar blogi.

Žmonės nori daugiau informacijos ir pasirinkimų, nei jie gali apdoroti. Tyrimo metu parduotuvėje buvo paruošti ragavimui 6 rūšių džemai, kitą pusę laiko buvo paruošti 24 rūšių džemai. 60 procentų žmonių sustojo prie džemų, kai buvo eksponuojamos 24 rūšys ir 40 procentų žmonių, kai buvo paruošti 6 rūšių džemai. Bet ar jie paragavo? Žmonės paragavo vos kelis džemus, nesvarbu ar jų buvo 6 ar 24 rūšys. Žmonės gali nuspręsti rinkdamiesi tarp 3-4 dalykų tuo pačiu metu. Įdomu tai, kad 31 procentas sustojusių žmonių prie 6 rūšių džemų, jų ir įsigijo ir tik 3 procentai žmonių, kurie sustojo prie 24 rūšių džemų jų įsigijo. Taigi galioja taisyklė – mažiau yra daugiau.

Žmonės pasirinkimus prilygina kontrolei. Kartais daugybė pasirinkimų apsunkina sprendimus, bet jie vis tiek nori turėti daugybę pasirinkimų, nes jaučia kontroliuojantys sprendimus.

Žmonėms labiau rūpi laikas, nei pinigai. Kelios reklaminės žinutės: 1. „skirk šiek tiek laiko ir mėgaukis limonadu“ (laiko sąlyga). 2. „išleisk šiek tiek laiko ir mėgaukis limonadu“ (pinigų sąlyga) 3. „mėgaukis limonadu“ (kontrolės sąlyga). Žmonės, ėję pasivaikščioti ar važiavę dviračiu dažniausiai sustoja nusipirkti limonado pamatę laiko sąlygos reklaminę žinutę. Jie išleido dvigubai daugiau pinigų, nei pamatę pinigų sąlygos žinutę. Laiko paminėjimas uždirbo daugiausia pinigų, pinigų paminėjimas – mažiausiai. Žmonių sprendimus pirkti labiausiai įtakoja laiko, patirties, asmeninių ryšių paiminėjimas, bet ne pinigai.

Nuotaika įtakoja sprendimo priėmimą. Trumpu video galite paveikti nuotaiką. Geros nuotaikos žmonės geriau įvertins jūsų produktą.

Žmones paveikia grupės(minios) nuomonė. Kolektyviai žmonės priima prastesnius sprendimus. Todėl svarbu suteikti žmonėms apsvarstyti svarbią informaciją, prieš sužinant ką galvoja kiti.

Žmonės renkasi įpročiais ar verte pagrįstus sprendimus, bet ne abu vienu metu.

Kai žmonės nėra užtikrinti sprendimu, jie leidžia kitiems priimti sprendimą. Tyrimo metu patalpoje vyko kūrybiškumo apklausa. Patalpoje buvo keli arba daug žmonių, apsimetę dalyviais. Pro ventiliacijos angą pradedami leisti dūmai. Ka darys dalyvis, ar išeis iš patalpos ar liks, ar praneš kam nors priklausydavo nuo kitų dalyvių veiksmų. Kuo patalpoje buvo daugiau žmonių ir jie nereagavo į dūmus, tuo labiau dalyvis greičiausiai nieko nedarys. Jei patalpoje buvo vienas dalyvis – jis iš karto išeidavo iš patalpos ir pranešdavo kitiems apie dūmus.

Kai žmonės nežino ką daryti, pirkti ar ne, jie žiūri atsiliepimus, kitų žmonių nuomones, apžvalgas. Kuo daugiau informacijos pateikiama įvertinime, tuo įtakingesnis jis tampa, ypač kai skaitytojas jaučia, kad šis asmuo yra „kaip aš“.

Žmonės galvoja, kad kiti yra labiau paveikiami išorinės nuomonės, nei jie patys. Žmonės nori galvoti, kad jie nėra patiklūs, t. y. nekontroliuojantys sprendimų.

Žmonės labiau vertina produktą, kai fiziškai gali jį pamatyti. Tyrimo metu žmonės galėjo siūlyti savo pinigų sumą už traškučius. Vieni matė tik aprašymus, kiti nuotraukas, dar kiti dalyviai matė prekę gyvai. Matydami produktą tiesiai prieš save žmonės mokėjo 60 procentų daugiau, nei matydami tik nuotraukas ar aprašymus. Atliktas tyrimas su žaislais taip pat parodė panašius rezultatus. Dar vienas tyrimas atliktas su maisto produktais, kuriuos buvo galima matyti nuotraukoje arba paragauti, arba matyti gyvai bet neragauti. Vėlgi žmonės pasirinko produktus, kuriuos galėjo matyti gyvai, bet ne ragauti! Dar vieno tyrimo metu bus galima matyti produkto nuotrauką, arba matyti produktą už stiklo ir matyti produktą gyvai. Produktas matomas už stiklo pagerina pasirinkimų rezultatus, tačiau aukščiausioje pozicijoje išlieka gyvai matomas produktas. Kai produktas prieinamas, matomas – jis sukelia atsaką pikti, tuo tarpu vaizdai ar aprašymai gali tapti papildomu dirgikliu. Gaminys, esantis už užtvaros ar stiklo gali sumažinti kainą, kurią galėtų mokėti klientas.

Žmonės daro klaidas. 9/10

In Be kategorijos

Neįmanoma sukurti sistemos, kad žmonės nedarytų klaidų.

Klaidos pranešimus rašykite paprasta kalba, aprašykite ką žmonės padarė, kodėl įvyko klaida ir ką padaryti, kad ji būtų ištaisyta. Kaip teisingai aprašyti klaidą:

Parašyti kas buvo padaryta

Paaiškinti problemą

Paaiškinti kaip ištaisyti problemą

Parodyti pavyzdį, jei įmanoma.

Mažas stresas padeda geriau atlikti užduotis, per didelis stresas įtakoja klaidų darytą. Didėjant stresui atsiranda neigiamų padarinių – dėmesys tampa nekoncentruotas, sunku prisiminti, problemų sprendimas blogėja.

Kai kurie daiktai, kuriuos sukuriate jums atrodo nekeliantys streso, tačiau kitiems žmonėms kelia stresą. Surinkti žaislą – kelia stresą, bandymas užpildyti formą – kelia stresą. Moterys ir vyrai skirtingai reaguoja į stresą: jei vyrai, atlikdami įtemptą užduotį gėrė kavą su kofeinu, tai pablogino užduoties rezultatus. Tuo tarpu moterys užduotį atliko greičiau ir geriau.

Kai žmonės stresuoja, jie nemato ekrane naujų dalykų ir atlieka vėl ir vėl tuos pačius veiksmus, net jei tai neveikia.

Ne visos klaidos yra blogos. Klaidos su teigiamomis pasekmėmis neduoda norimo rezultato, bet suteikia informaciją, kuri padeda pasiekti tikslą. Klaidos su neigiamomis pasekmėmis grąžina į pradinį tašką arba sukelia veiksmą, kurio negalima atšaukti.

Vyresni suaugusieji (40-50 metų) ir jaunesni suaugusieji (20 metų) daro skirtingas klaidas:

Vyresni suaugusieji imasi daugiau veiksmų atlikti užduotį, dėl to padaro daugiau klaidų.

Vyresni suaugusieji turi daugiau motorikos problemų.

Vyresni suaugusieji nepasinaudoja praeities žiniomis tiek, kiek jaunesni.

Vyresni suaugusieji labiau netikri dėl savo sprendimo, jie jaučia didesnį spaudimą.

Tačiau vyresni žmonės nėra vienodi. Jei vyresni, tai dar nereiškia, kad trūksta patirties dirbant su technologijomis. 20 – mečiai taip pat gali būti mažai patyrę dirbant su tam tikra programa, įrenginiu ar technologija.

Kaip žmonės jaučia? 8/10

In Be kategorijos

Ekstravertai laimingesni, nei intravertai.

Optimistai laimingesni, nei pesimistai.

Susituokę žmonės laimingesni, nei nesusituokę, bet turintys vaikų yra panašiai laimingi, kaip ir poros, neturinčios vaikų.

Žmonės, kurie eina į bažnyčią, laimingesni už neinančius.

Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą laimingesni už neturinčius. Tačiau dar aukštesnis išsilavinimo laipsnis nereiškia, kad būsite laimingesni.

Moterys ir vyrai panašiai laimingi, bet moterys jaučia platesnę skalę jausmų.

Užsiėmę žmonės laimingesni už nieko neveikiančius.

Turtingi žmonės laimingesni už neturtingus.

70 procentų laimės priklauso nuo santykių su kitais žmonėmis.

Geriausias laimės rodiklis yra pasitikėjimas (pvz. ar žmonės pasitiki savo šalimi, vyriausybe).

Kai kurios emocijos yra universalios. Nuotaika trunka ilgiau, nei emocija, kartais dieną ar kelias dienas. Nors emocijos priklauso nuo kultūrinių, geografinių aspektų, yra 7 universalios emocijos: džiaugsmas, liūdesys, panieka, baimė, pasibjaurėjimas, nuostaba, pyktis. Vakarų kultūros žmonės išreiškia emocijas labiau, nei rytiečiai.

Žmonės mėgsta jaustis bendruomenės dalimi. Tačiau tai reiškia ir tai, kad žmonės linkę mažiau konfliktuoti, nesakyti visko, kas gali pakenkti bendruomenei. Dėl to, kai sprendžiami svarbūs klausimai, jie gali būti neišspręsti. Kuo darnesnė žmonių bendruomenė, grupė, tuo labiau reikėtų saugotis „grupinio mąstymo“.

Saugokitės nenumatytų veido išraiškų, pvz.: jei žmonės jūsų tinklapyje skaito tekstą labai smulkiu šriftu ir susiraukia, tai gali turėti įtakos tolimesniems veiksmams, nes jie nesijaus laimingi. Emocinė patirtis yra labai svarbi.
Žmonės yra laimingesni, kai yra užimti. Nors skyriuje prieš tai rašiau apie tai, kad žmonės iš prigimties yra tinginiai, tačiau nieko neveikimas liūdina žmonės. Tyrimo metu žmonėms, laukiantiems 15 minučių kitos eksperimento dalies buvo pasiūlyta išardyti apyrankę ir surinkti ją taip pat, kitiems buvo pasiūlyta surinkti naujo dizaino apyrankę. Žmonėms, kuriems buvo pasiūlyta perrinkti apyrankę taip pat, mieliau sėdėjo be darbo. Kiti, kuriems buvo pasiūlyta surinkti savo dizaino apyrankę, dirbo užuot sėdėję be darbo. Tie kurie dirbo, jautėsi laimingesni, nei tie, kurie sėdėjo be darbo.

Žmonės žiūri ir jaučia – tai yra pirmasis pasitikėjimo indikatorius. Tinklapių patikimumas labiausiai priklauso nuo dizaino sprendimų. 83 procentai žmonių nepasitiki sveikatos įstaiga, jei jiems nepatinka tinklapio dizaino sprendimai, navigacija, spalvos, teksto dydžiai – tyrimo dalyviai manė, kad įstaiga nepatikima. 74 procentai nurodė svetainės turinį, jie pirmenybę teikia svetainėms, priklausančioms gerai žinomoms organizacijoms. Taip pat šie žmonės pasitiki svetainėmis, kai medicinos ekspertai parašo patarimus. Žmonės greitai priima sprendimus apie tai kas patikima ir kas nepatikima. Todėl dizaino sprendimai yra pirmas pasitikėjimo etapas.

Dažnai žmonės pervertina savo reakcijas tiek į malonius, tiek į nemalonius įvykius. Žmonės blogi prognozuotojai. Žmonės geriau jaučiasi prieš ir po įvykio, nei vykstant įvykiui. Jei tiriate vartotojų patirtį, daugiau teigiamų atsiliepimų sulauksite po kelių dienų, o ne iš karto nusipirkus produktą ar apsilankius tinklapyje. Tačiau tikslesnius duomenis gausite, jei tyrimą atliksite iš karto, nei po savaitės ar kelių dienų.

Žmonės siekia to ką pažįsta, kai jie yra išsigandę ar bijo. Kai žmonės yra laimingi, jie nori išmėginti ar įsigyti ką nors naują, netikėtą. Potraukis įsigyti pažįstamą prekės ženklą susijęs su praradimo baime. Kai žmonės liūdni ir išsigandę, jie linkę apsisaugoti, todėl įsigyja pažįstamą prekės ženklą.

Žmonės yra socialiniai gyvūnai. 7/10

In Be kategorijos

Žmonės stiprius ryšius gali užmegzti su 150 žmonių vidutiniškai, silpnus ryšius su gerokai daugiau žmonių. Žmonės imituoja kitų žmonių kūno kalbą patys to nejausdami. Žmonės, kurie užsiima sinchronine veikla (dainavimas, šokiai, sinchroniškas vaikščiojimas ir pan.) labiau bendradarbiaujantys, labiau aukoja savo laiką bendruomenės naudai. Sinchroninė veikla sustiprina ryšį tarp narių.

Žmonės bendraudami vieni su kitais laikosi tam tikrų taisyklių, gairių. Pvz.: jei draugas paklausia kaip sekasi, ji tikisi kažkokio atsakymo. Bet jei jūs neatsakote nieko, ar atsakote nemandagiai, pokalbis nutrūks. Lygiai taip pat kaip su žmonių sąveikomis, tinklapyje ar mobiliojoje programėlėje žmogus irgi tikisi kaip viskas veiks, kokį atsakymą gaus. Jei tinklapis neveikia ar užkraunamas labai lėtai, tai lygiai taip pat, kaip iš draugo negauti jokio atsakymo kaip sekasi, bendravimas nutrūksta. Jei tinklapis prašo jūsų asmeninės informacijos – lygiai taip pat kaip ir kitas žmogus klaustų per daug asmeniškų dalykų. Jei programa neišsaugo jūsų duomenų ir kiekvieną kartą reikia suvedinėti iš naujo – lygiai tas pats kas draugui reikėtų prisistatinėti kiekvieną kartą iš naujo ir pasakoti apie save.

Dauguma žmonių meluoja dažnai, o maža dalis meluoja nuolat. Dažniausiai žmonės meluoja kalbėdami telefonu, rečiau rašydami elektroninius laiškus, dar rašiau rašydami laiškus ranka. Klientų atsiliepimai yra tiksliausi, kai renkami asmeniškai.
Kai žmonės klausosi ko nors kalbant, smegenys sinchronizuotai su kalbėtojo. Informacijos pristatymas audio, video pagalba padeda žmonėms geriau suprasti ką norima pasakyti. Vien tik skaitydami žmonės nesuvokia informacijos taip išsamiai, kaip klausydamiesi. Jei žmonės video ar nuotraukoje mato netikrą šypseną, jie mažiau pasitikės perduodama žinute. Žmonės netikrą šypseną atpažįsta žiūrėdami į daugybę veido dalių, ne tik akių kampučius. Jei šypsena tikra, ji įtraukia ir sukuria pasitikėjimą žinute, kurią perduodate.

Kas motyvuoja žmones? 6/10

In Be kategorijos

Žmones yra labiau motyvuoti, kas artėja tikslo link. Žmonės fokusuoja dėmesį į tai ką liko padaryti, o ne tai ką jau įvykdė. Žmonėms patinka dalyvauti atlygio programose, kai už pasiekimus yra įvertinami, tačiau vos pasiekę tikslą žmonės nustoja stengtis.

Dopaminas svarbus evoliucijos požiūriu. Smalsumo vedini žmonės ieškojo ir išrado daugybę dalykų. Dopamino dėka mes nesėdime iki šiol urvuose. Smegenys labiau aktyvios, kai tikimės atlygio, bet ne tada, kai gauname jį. Žmones labiau motyvuoja vidinis nei išorinis atlygis. Pvz.: viena grupė piešiančių vaikų buvo informuoti, kad po užduoties atlikimo gaus sertifikatus, kita grupė nebuvo informuoti apie sertifikatus. Pastaroji grupė vaikų piešimui skyrė daugiau laiko ir darbus atliko kruopščiau.

Meistiškumas yra galingas motyvatorius. Meistriškumo galima siekti, bet jis niekada nepasiekiamas, tai vienas iš veiksnių, kodėl meistiškumas yra galingas motyvatorius.

Žmones motyvuoja socialinės normos. Pvz. jei žmonės išgirsta žinutes: 1. Mažesnis naudojimas elektros prietaisų saugo aplinką. 2. Naudodami mažiau elektros prietaisų tampate socialiai atsakingais. 3. Mažesnis elektros prietaisų naudojimas taupo jūsų pinigus. 4. Jūsų kaimynai naudoja mažiau elektros prietaisų. 5. Naudodami elektros prietaisus sunaudojate daug elektros energijos. Vienintelė žinutė, kuri paveikė žmones buvo 4. Žmonės pakeitė savo elgesį, sužinoję, aplinkinių elgesį. Žmones įkvepia aplinkinių žmonių elgesys.

Žmonės yra iš prigimties tinginiai. Evoliucija išmokė žmones taupyti energiją, jei nori išgyventi ilgiau. Žmonės dirba pagal principą, kuris vadinamas pasitenkinimu, t.y. patys sau nustato optimalias ribas kiek jiems reikia išteklių gyventi/išgyventi. Žmonės ieško trumpesnių kelių, tačiau ne visada juos naudoja. Jei rasti nuorodą kaip darbą atlikti greičiau yra sudėtinga, žmonės lieka prie įsisenėjusių įpročių ir darbus atlieka ilgesniu, sudėtingesnių keliu.

Žmonės labiau linkę aukoti stichinės nelaimėms, o ne žmonių sukeltoms nelaimėms.

Žmonės linkę labiau varžytis, kai konkurencija maža. Jei organizuojate konkursus geriau parodyti 10, o ne 100 pirmaujančių sąrašą, taip žmonės norės labiau varžytis.

Žmones motyvuoja autonomija. Žmonėms patinka žinoti, kad viską jie daro patys su minimalia kitų pagalba, jiems patinka dalykus daryti taip, kaip jie nori ir kada nori, žmonėms patinka būti nepriklausomiems. Savarankiškumas verčia žmones jaustis kontroliuojančiais, tai motyvuoja žmones.

Kaip žmonės fokusuoja dėmesį? 5/10

In Be kategorijos

Žmonės gali fokusuoti dėmesį į vieną dalyką, ignoruodami viską aplinkui kai jie to nori arba kai atlieka sudėtingą užduotį. Pvz.: net jei pristatymas yra labai įdomus, žmogus gali fokusuoti dėmesį 7-10 minučių daugiausiai. Jei pristatymas ar video trunka daugiau nei 7-10 minučių, darykite pertrauką arba pateikite naują informaciją.

Žmonės pripranta prie informacijos ir nebekreipia dėmesio į ją. Tačiau žmonės pravažiuodami pro kelyje įvykusią autoavariją, visada važiuoja lėtai, nes smegenys visada atkreipia dėmesį į pavojų. Lūkesčiai paveikia dėmesį. Jei žmonės tikisi, kad kažkas atsitiks, dažnai nepastebi kitų svarbių dalykų.

Geri įgūdžiai nereikalauja sąmoningo dėmesio, pvz.: grojimas, kai žmogus moka groti instrumentu, nebežiūri į klavišus ar stygas. Kai žmonės kartoja veiksmus daugybę kartų, jie tampa automatiški.

Dažnai žmonės galvoja, kad gali vienu metu atlikti daugybę užduočių. Tačiau žmogus gali atlikti tik vieną užduotį vienu metu, gali kalbėti arba skaityti, gali skaityti arba rašyti, klausyti arba rašyti. Žmonės gali greitai „perjungti“ mintis nuo vienos veiklos prie kitos, tačiau negali atlikti kelių užduočių vienu metu. Taip žmonės gali vaikščioti ir kalbėti vienu metu, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie kalba telefonu ir vaikšto, nepastebi aplinkos aplink juos: tyrimo metu aplink žmonės, kalbančius telefonu važinėjo klounas dviračiu, žmonės labai retai jį prisiminė. Jei reikalaujate, kad žmogus atliktų daug užduočių vienu metu, tikėtina jie padarys daug klaidų.

Kaip žmonės galvoja? 4/10

In Be kategorijos

30 % laiko mintys klajoja. Minčių klajojimas ir svajojimas yra skirtingi dalykai. Kai žmonės svajoja, dažniausiai kažką įsivaizduoja, fantazuoja pvz.: ką darytų laimėję loterijoje. Tuo tarpu minčių klajojimas – minčių nuklydimas nuo atliekamos užduoties. Pvz.: tuo pačiu metu kai vairuoja žmogus žiūri į kelią, bet ir galvoja į kurią degalinę užsukti kuro. Minčių klajojimas yra artimas „multikasking‘ui“. Minčių klajojimo metu gali būti prarasta svarbi informacija, taip pat darbas tampa neproduktyvus. Tačiau minčių klajotojai yra labiau kūrybiški ir geriau sprendžia problemas.

Kognityvinis disonansas – dviejų minčių konfliktavimas. Jei žmogus nemėgsta šio jausmo, jo atsikratyti padeda arba įsitikinimo pakeitimas, arba vienos iš minčių paneigimas. Kai žmonės skubinami apginti idėją, kuria netiki, jie pakeičia savo įsitinimą ir pritaiko naujai idėjai. Kai žmonės neskubinami, žmonės neigia naują informaciją vietoje to, kad pakeistų savo įsitikinimą. Kuo labiau neužtikrintas yra žmogus, tuo labiau gina savo idėjas.

Minčių modeliai. Tai lyg išankstiniai žinojimai, įsitikinimai, nors nesame to matę. Tai mūsų patirčių visuma, kuri sukuria įsivaizdavimus kaip viskas turi atrodyti. Minčių modeliai gali nuolatos keistis. Viena iš priežasčių atlikti vartotojų ar klientų tyrimus, yra nustatyti jų minčių modelius. Labai dažnai praktikoje susiduriu su situacijomis, kai pateikus dizaino variantus, komentarai būna – įsivaizdavau kitaip. Nei vienas žmogus neturi tokio pačio minčių modelio.

Konceptualus modelis. Nuo minčių modelio skiriasi tuo, jog jis yra realus vaizdas kaip atrodys tam tikras daiktas, dalykas. Dizainerio užduotis paruošus konceptualų modelį – tinkamai jį pristatyti, kad pakeistų žmonių minčių modelius.

Geriausiai žmonės apdoroja informaciją istorijos forma. Istorijos turi galią, jos sudomina ir išlaiko dėmesį, susisteminti informaciją ir suprasti priežastis. Kartais atrodo, kad yra daugybė sričių, kur istorijų pritaikyti nėra įmanoma. Istorijas galima sukurti visur. Pvz.: medicinos technologijų įmonė kuria metinę ataskaitą ir viršelyje panaudoja paciento nuotrauką, kuris pasveiki nuo įmonės produkto. Ataskaitoje aprašoma trumpa paciento istorija. Ataskaitoje šalia finansinės informacijos buvo aprašomos ir kitų pacientų istorijos, taip pat apie darbuotojus, kurie išrado įvairias technologijas. Pasakojimai sudomina taip pat sukuria ryšį tarp finansinių dalykų ir įmonės misijos. Naudodami istorijas, padarome informaciją suprantamą, įdomią, įsimintiną.

Žmonės geriausiai mokosi iš pavyzdžių. Aprašinėjimas yra sudėtingas būdas parodyti kaip daiktas veikia ar kaip naudotis tam tikrais dalykais. Daug lengviau suprantamas kelias yra video, paveikslėlių naudojimas.

Žmonės natūraliai kategorizuoja įvairius dalykus. Jei yra daug informacijos ir nėra kategorijų, žmonės jaučiasi priblokšti ir stengiasi kategorizuoti pagal savo supratimą.

Žmonės praleidžia informaciją, kuri neatitinka jų įsitikinimų. Žmonės linkę domėtis tik tais dalykais, kuriuos jie jau žino ir praleidžia informaciją, kuri neatitinka jų įsitikinimų ar nuomonės. Tai kaip gi pristatyti naują produktą ar kitokį procesą, idėją žmogui, kuris netiki tuo? Pradėti reikėtų nuo informacijos patvirtinimo, kurią jie jau turi, žino ar kuo yra įsitikinę ir data pasakoti apie kitą požiūrio tašką, kuris yra priešingas, bet geresnis pasirinkimas.

Srauto būsenos metu žmonės būna įnikę į tam tikrą veiklą ir sukoncentravę visą dėmesį, pvz.: kopimas į kalnus ar bėgimas maratone. Šios būsenos metu žmonės turi žinoti, kad gali kontroliuoti savo veiksmus, valdo situaciją. Kiekvienas žmogus skirtingai ją jaučia, žmonėms patinka būti srauto būsenoje. Kai kuriems žmonėms, pvz.: sergantiems šizofrenija sunku būti srauto būsenoje, nes jie negali sutelkti dėmesio, kontroliuoti save.

Kultūriniai aspektai žmonių įsitikinimams.

Ką labiau pastebite karves ar foną?

Jūsų atsakymas gali priklausyti nuo to, kur užaugote Vakaruose (JAV, Europa) ar Rytuose (Azija).

Vakaruose užaugę žmonės skiria dėmesį dominuojančiam objektui, Rytuose – fonui, kontekstui. Vakarų visuomenė yra labiau individualistinė.

Kaip žmonės mato? 1/10

In Be kategorijos

Tai ką matome nėra tai, ką smegenys suvokia. Smegenys interpretuoja tai ką mato – puikus to pavyzdysoptinės iliuzijos. Tai ką žmonės mato priklauso nuo daugybės aplinkos dalykų, fone esančių objektų, išankstinio žinojimo, kultūrinių skirtumų, vietovės kurioje užaugome ir nuo to, ką tikimės pamatyti.

Periferinis regėjimas sukuria esmę vaizdo, kurį matome, o centrinis – svarbus konkrečių objektų atpažinimui. Todėl emocinio pobūdžio paveikslėlius svarbu naudoti fone, o ne centre. Šonuose esantys reklaminiai pranešimai atkreipia dėmesį tik tada, kai juda, nes smegenys įpratusios nereaguoti į šią informaciją. Todėl tinklapio kraštuose reikėtų naudoti ne esminę informaciją (logotipas ar tuščia erdvė), arba informaciją, sukuriančią emociją, nes tai periferinio regėjimo zona.

Žmonės geriau įsimena raštus ir taip prisimena įvairius produktus. Geon teorija teigia, kad yra 24 pagrindinės formos, kurias žmonės pažįsta ir gali lengvai identifikuoti, todėl įvairius dizaino elementus geriau kurti naudojant šias formas. Tačiau su žmonių veidais – priešingai, yra netgi atskira smegenų dalis, kuri atpažįsta veidus ir emocijas iš pirmo žvilgsnio. Jei tinklapyje matome žmogaus veidą, iš karto atkreipiame į jį dėmesį ir suvokiame emocinę informaciją.

Jei paveikslėlyje yra žmogus žvelgiantis į tam tikrą produktą, mes automatiškai pažiūrime į tą produktą. Bet net jei žmogus pažiūri, tai dar nereiškia, kad atkreipia dėmesį ar susidomi.

Objekto spalvos atkreipia dėmesį tik tuomet, kai visi objektai yra vienos spalvos, o vienas kitos, bet ne tuomet, kai visi objektai skirtingų spalvų. Mažiau yra daugiau. Yra keletas spalvų, į kurias akims sunku žiūrėti vienu metu: mėlynas, žalias tekstas ant raudono fono ir raudonas ar žalias tekstas ant mėlyno fono. Tinklapyje nenaudokite mėlynos ir raudonos ar žalios ir raudonos arti viena kitos.

9% vyrų ir 0,5% moterų yra daltonikai.

Spalvos reiškia skirtingus dalykus skirtingose vietovėse. Amerikoje balta vestuvių spalva, bet kai kuriose kitose kultūrose tai reiškia mirtį ir laidotuves. Laimė asocijuojasi su balta, žalia ar geltona priklausomai nuo vietovės, kurioje gyvenate. Amerikoje ruda ir mėlyna spalvos ramina, todėl dažnai naudojamos barų interjeruose. Bet aplinka mums nepadarys emocinės įtakos, jei sėdėsime ir naršysime telefone. Štai keletas spalvų reikšmių pagal vietoves: https://informationisbeautiful.net/visualizations/colours-in-cultures/